kaltūnas

kaltūnas
kaltū̃nas (rus. кoлтyн, l. kołtun) sm. (2) OG22; M.Valanč, M 1. med. tokia liga (Plica polonica): Kaltūno liga srš. Nuo kaltūno nagų neišgydo Dglš. Nenusikerpi plaukų, tai dar kaltūną gausi kap arklys Mrj. Kai įsimetė kaltūnas atapentin, tai ir primint jo neduodavo Vj. Tavo rankos kaltū̃nų pilnos (suskilę) Rk. Ar nesirgai kaltūnù (liga, kuria sergant veliasi plaukai)? Viln. Išėjo kaltūnas viršun (arklio karčiai susisuko, susimazgė, ne tik susivėlė, susipynė), tai neapaks Lp. Kaltū̃nas esti trejopas – plaukų, nagų ir vidurių Ss. Kiaurasis kaltū̃nas – kai prasiveria, tai ilgai negyja Ss. Kaltū̃nas įpuoliais ponavo J. Pikti šašai ir kaltūnai už tai vaikus ir moteris galuoja, kad jų namuose taip nečysta Tat. Kiek aš nuo to kaltūno prisiverkiau! Upt. Mūsų gi moters, būdamos visokių prietarų pilnos, tiesiog prašo vaisto nuo išgąsčio arba nuo kaltūno VŽ1905,3. ^ Kad tau kaltū̃nas plaukus susuktų (keikiantis)! Arm. 2. plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai: Šukuok plaukus, ba įgausi kaltū̃ną Šv. Tie plaukai kap giria, ir ant kaktos dar gulėjo didžiausias kaltūnas Alvt. Tavo kasos jau į kaltū̃ną susivėlusios Akm. Nešukuojami plaukai pradėjo į kaltūną veltis V.Piet. Tik nesiduok galvos iššukuot, ir įsimes kaltū̃nas Sdb. Kai susivelia plaukai kaltū̃nan, tai jau sunku esti iššukuot Vžns. Susivėlė plaukai į kaltū̃ną, nebgal nė iššukuoti Vvr. Plaukai susivėlę kaltū̃nais Kp. Svotuliai rituliai, kodėl jūsų kaltūnai dideli? Aln. | Visi bėrio karčiai kaltūnais išeina Lel. Prastos mūsų avių vilnos – vieni kaltūnai Ut. Kaip tik dagiai įsimeta į arklio karčius, tujau įsimeta kaltūnas Kv. 3. scom. apsileidęs, susivėlęs žmogus: Vat jau čia kaltū̃nas, nė su žmonėms nesueina Ds. Eik tu, kaltūnai, tau visiaip gerai! Ds.
◊ kaltū̃nų užsidė́ti ant galvõs užsitraukti bėdą: Jau užsidėjo ant savo galvos kaltūną Rmš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • kaltūnas — kaltū̃nas dkt. Plaukai̇̃ susivėlę kaltū̃nais, į kaltū̃ną …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sutraukti — Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Lex113, Q661, N, L, LL321, ŠT60, Ser 1. tr. traukiant sustumti, suvilkti, subraukti, suvaryti į vieną vietą: Viską dirba teknika: sukrauna į žagus, sutrauka, surėdo Ms. Miežius sutraukiau visus iš pašalių į vidurį Trk. Nupjautą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gurgolis — sm. žr. gurgolas: Zacirka šiandien į gurgolius supuolė Ssk. Kaltūnas plaukus suvelia gurgoliais Brž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvelti — 1 išvelti, ìšvelia, išvėlė Rtr 1. tr. sutaršyti, sušiaušti: Išvel̃s tau galvą, t. y. suvels kaltūną J. 2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išveliam milą ir tada siuvam burnosus LzŽ. Tep jau neišglencavojom, neišvėlėm kap pirktinį [milą] …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaldūnas — 2 ×kaldū̃nas (l. kołtun) sm. ppr. pl. (2) K, NdŽ žr. kaltūnas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaltūnuotas — kaltūnuotas, a (hibr.) adj. (1) DŽ; M 1. su kaltūnu, nesveikas: Akys kaltūnuotos, nuo seniai nesveikos Zp. Kaltūnuotos rankos Kp. Mano pati karoliuota, aš nabagas kaltūnuotas TŽI250. Ir kaltūnas pražuvo, nors da, žmonės atsimenat, toj šalyje buvę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kudulis — kudùlis sm. (2), kùdulis (1) susivėlęs, susitaršęs kuokštas, gumulas (vilnų, plaukų): Iš vilnų tik kuduliai pasidarė Ilg. Kaltūnas yra tai kùdulis susivėlęs Gršl. Pro skarelės kraštus veržiasi juodų plaukų kudulėliai rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mėčioti — mėčioti, ioja, iojo iter. mesti. 1. K mėtyti, svaidyti: Nemėčiok uogų an žemės – traiškos Žlb. Gentys ir bendrai mėčiojo į ugnį meškos ir lūšių nagus, raudodamys ir garbindamys jo karės darbus S.Dauk. Po sodelį vaikščioju, obuolėlius mėčioju (d.) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvarinėti — 1 nuvarinėti tr. K, NdŽ, KŽ; N iter. dem. 1 nuvaryti: 1. refl. Visi nusvarinėjo [gyvulius į ganyklą] Lp. 2. Nuvarinėti pagalį paėmus nematai tuos išdykėlius Žem. Eik, nuvarinėk žąsis nuo avižų! Grž. 3. žr. 1 nuvaryti 2: Darže jų (vabalų) daug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peržlibinėti — intr. menk. žlibinėjant pragyventi, prabūti: Kartais opas užgydžius į akis supuola [kaltūnas] ir lig savo myriaus paržlibinėja [žmogus] Sln. žlibinėti; pažlibinėti; peržlibinėti; sužlibinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”